KEISK VEIPĄ Į LEDĄ – akcija, kuria siekiama paskatinti šakiečius atsakingai rūšiuoti atliekas ir gal net mesti rūkyti. Taip kartu prisidedant prie švaresnės aplinkos mūsų visų ateičiai.

Pirmasis akcijos etapas įvyko liepos 9 d. vykusioje Šakių miesto šventėje. Antrasis – liepos 22 d. naktinio krepšinio metu Šakiuose. Siekiant platesnės žinutės sklaidos akcijos akimirkas fiksuos ir dalyvius bei organizatorius kalbins regioninės žiniasklaidos atstovai, UAB „Gulbelė“ viešųjų ryšių vad. Jas galite pamatyti <čia>

Miesto gyventojai ir svečiai kviečiami turimas el. cigaretes (veipus) išmainyti į porciją ledų. Akcija iki rugpjūčio 29 d. vyks kavinėje KIBA, V. Kudirkos g. 61, pačiame Šakių centre.

Akcijos partneriai Šakių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos Biuras. Akcijos rėmėjai DADU ledai, ledai BALTIJA, BALTOJI VARNELĖ.

Liepos 1 d. Lietuvoje įsigalioja įstatymas draudžiantis el. cigaretes ir el. cigarečių skysčius su skoniais, išskyrus tabako skonius. Taip siekiama mažinti jaunimo, o ypač nepilnamečių priklausomybę nuo tabako gaminių. Palaikome Valdžios iniciatyvą ir norime atkreipti rūkančiųjų dėmesį į savo sveikatą ir būtinybę rūšiuoti net tokias atliekas, kuriuos šiuo metu nėra perdirbamos.

Aplinkosaugininkai primena, kad nebetinkamų naudoti vienkartinių ar daugkartinių elektroninių cigarečių jokiu būdu negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius, nes jos teršia aplinką. Šios atliekos turi būti rūšiuojamos kartu su elektros ir elektroninės įrangos atliekomis. Aplinkos ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija diskutuoja su elektronines cigaretes tiekiančiomis ir jomis prekiaujančiomis įmonėmis, kaip tobulinti šių atliekų surinkimo sistemą. Taip pat renkami duomenys, kiek tokių atliekų susidaro Lietuvoje.

Nebetinkamos naudoti elektroninės cigaretės dabar neapskaitomos atskirai, nes pagal ES direktyvą priskiriamos prie smulkios elektros ir elektroninės įrangos kategorijos, į kurią patenka smulkūs namų ūkio, medicinos prietaisai, šviestuvai, garso ir vaizdo atkūrimo bei kitokia įranga.

Elektroninė cigaretė sudaryta iš maitinimo elemento, kaitiklio ir kapsulės, kurioje yra nikotino tirpalas, arba iš baterijos ir kaitiklio kartu su kapsule bei skysčiu. Jos korpusas gaminamas iš plastiko arba aliuminio. Įrenginyje yra iki 80 cheminių medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, tokius kaip nikelis, alavas ir švinas.

Išmestos kur pakliuvo ar kartu su komunalinėmis atliekomis, jos aplinkai daro didelę žalą. Šiose atliekose esančios ličio jonų baterijos išskiria sunkiuosius metalus, kitas toksines chemines medžiagas, kurios teršia dirvožemį, prasiskverbia į gruntinius vandenis. Plastikinės detalės suyra į mikroplastikus, patenka į vandens telkinius ir ardo jų ekosistemas. Be to, jose aptinkama nikotino likučių, aromatų. Visa tai kelia pavojų gyvajai gamtai ir žmonių sveikatai.

Atkreipiame dėmesį, kad elektroninėse cigaretėse esančio skysčio negalima išpilti į įprastą šiukšliadėžę ar kriauklę. Nebetinkamas naudojimui elektronines cigaretes reikia šalinti smulkiai elektronikai skirtose talpose, kurias galima rasti didesniuose prekybos centruose, daugelyje “Gulbelė” krautuvių.

Yra ir daugiau saugių šalinimo alternatyvų: jas nemokamai priima elektroninėmis cigaretėmis prekiaujančios parduotuvės ar kitos prekybos vietos, elektronikos atliekas tvarkančios bendrovės, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės.

Pažymėtina, kad elektroninių naudoti nebetinkamų cigarečių negalima mesti į baterijoms skirtas talpas.

Naujausio „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą bandė 16 proc. šalies apklaustųjų (2 proc. daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis). Daugiausia jas rūko 15–24 m. (37 proc.) ir 25–39 m. (36 proc.) asmenys.

*Vienkartinę ar daugkartinę elektroninę cigaretę.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir UAB „Gulbelė“ inf.

Prie Žemės ūkio ministerijos vyko Sūduvos metams skirtas renginys, kuriame pasirodė Sūduvos liaudiškos ir šiuolaikinės muzikos ansambliai bei šokių kolektyvai, šurmuliavo šio krašto tautinio paveldo gaminių mugė.

B kategorijos tautinio paveldo sertifikatu besidižiuojanti „Gulbelės“ kepyklėlė pristatė savo legendinę ruginę duoną su „Rakto skylutės“ ženklu, populiariuosius kaimiškus sausainius. Pirkėjus apžavėjo aguonų vyniotinis, o specialiai Sūduvos metams sukurtas pyragas „Sūduvos boba“ su vyšniomis, kaip apdainuota dainose. Lygių nebuvo cukrainės „Laimė“ duonos saldainiai gaminami iš tos pačios paveldinės duonos. Ragauti ir namo parsinešti gardumynų ragino Rima Rauktienė – Zanavykų ragaučiaus“ edukatorė, puikiai žinanti, kaip per skrandį patekti širdį.

Įmonei mugėje atstovavo UAB „Gulbelė“ direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Darius Kriaučiūnas, viešųjų ryšių ir marketingo vadybininkė Monika Būblaitytė, pardavėja-kasininkė Raimonda Kačiulytė, ekonomistė Jurgita Bataitienė, direktorius Arūnas Tarnauskas, teisininkė Rima Rauktienė edukatorės amplua bei vairuotojas Gediminas Kasparevičius.

Mugės lankytojus džiugino ne tik galimybė paragauti bei įsigyti kepyklos gaminių, bet ir atsiskaityti bankine kortele bei užmegzti kontaktus planuojant ateities bendradarbiavimą, užsakymus. Mat tokie gaminiai puikiai tinka reprezentuojant ne tik Sūduvos kraštą, bet ir visą Lietuvą.

2022–ieji paskelbti Sūduvos metais, taip pagerbiant ir įprasminant šio krašto reikšmę mūsų šaliai. Žemės ūkio ministerija šią išskirtinę datą nusprendė paminėti į sostinę sukviesdama Sūduvos krašto savivaldybių – Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Šakių, Vilkaviškio, Prienų bei Kauno rajonų – muzikos ir šokių kolektyvus, tautinio paveldo amatininkus.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, sveikindamas susirinkusiuosius, paatviravo, kad visos gražiausios jo vasaros prabėgo Pyragių kaime, Kauno rajone, tad Sūduvos kraštui jaučia sentimentus. „600 metų Užnemunei, arba kitaip – Sūduvai, yra simbolinė data. Džiaugiuosi, kad ją minint čia susirinko gausus būrys šio krašto atstovų. Sūduvos žmonės nuo seno garsėja žemės ūkio veiklomis. Čia pirmiausia atėjo ir mechanizmai, ir naši technika. Sūduviai visada buvo darbštūs ir atkaklūs“, – teigia žemės ūkio ministras.

Žemės ūkio ministrui Sūduvos vėliavą įteikęs Marijampolės regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas, Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis sakė, kad sūduviečiai džiaugiasi, galėdami pristatyti savo kraštą sostinėje, juk jo šviesuoliai suvaidino neeilinį vaidmenį visoje Lietuvos istorijoje. „1918 metais, kuomet Lietuvos Taryba skelbė Nepriklausomybės  aktą, trečdalis signatarų buvo iš Sūduvos krašto. Todėl didžiuojamės būdami sostinėje, žadindami piliečius ir kviesdami  į mūsų kiemą, kuriam prieigas suteikė Žemės ūkio ministerija. Sūduviai turi kuo nustebinti: per skonį, per kvapą, įdomesnį rankdarbį“, – kalbėjo meras E. Pilypaitis.

2022-ieji paskelbti Sūduvos metais pažymint tai, kad 1422 m., pasirašius Melno taikos sutartį, kai Sūduvos kraštas įsiliejo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Skelbiant Sūduvos metus įvertinta Sūduvos reikšmė šalies istorijai, šio krašto įtaka lietuvių kalbai ir kultūrai, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 metais.

Zanavykų sostinei atstovavo UAB ,,Gulbelė” su kepyklėlės tautinio paveldo kepiniais ir kitokiais skanėstais, ,,Saldūs ūsai” su bičių turtais, ,,Gamtos girnos” su šakočiais, ,,Mėnuliui moju” su keramikos ir akmens dirbiniais bei ,,Mediniai dubenys” su išskirtiniais mediniais indais. Muzikiniais kūriniais žavėjo Šakių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela ,,Linas” (vadovė Asta Grigaitiene) bei Gotlybiškių ,,Mamų ir dukrų kvartetas“.

UAB „Gulbelė“ inf.

Prieš lygiai šešis šimtus metų Sūduvos kraštas Melno taikos sutartimi buvo visam laikui prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Minint šią svarbią progą, 2022-ieji paskelbti Sūduvos metais. Nusikelkime į šį savo kultūra ir turtinga virtuve garsėjantį Lietuvos kraštą ir pasidomėkime, kodėl sūduviai – priešingai nei dažnai sakoma – yra vienas vaišingiausių bei svetingiausių regionų Lietuvoje.

Šykštumas Sūduvoje – tik stereotipas

Sūduva, daugeliui geriau žinoma kaip Suvalkija, nuo seno garsėja savo turtinga kultūra ir papročiais. Anot istorikų ir etnologų, šio krašto žmonės visai nepelnytai asocijuojami su šykštumu – jie turi giliai įsišaknijusias vaišingumo tradicijas, o atvykusius svečius ne tik gausiai pamaitins bei patogiai apgyvendins, bet ir įdės lauktuvių išvykstantiems.  

„Iki šių dienų mūsų regione išliko gilios svetingumo tradicijos, ypatingai tose šeimose, kur „gaspadinė“ gaminti ne tik privalėjo, bet ir mėgo bei norėjo. Ir tada, ir dabar svečio ar švenčių laukiant, ruošiamasi ir galvojama, kuo ir kaip tu dar gali namiškius ar svečius nustebinti ir pamaloninti“, – tikina Zyplių dvaro virtuvės restorano „Kuchmistrai“ edukatorė Rima Rauktienė.

Pasak jos, vaišingumas Sūduvoje visais laikais buvo svarbus, o didžioji dalis rūpesčių, visgi, nuguldavo ant namų šeimininkės pečių: „Svečių priėmimas labai priklausė nuo „gaspadinės“ gebėjimo viską pagaminti, paruošti, pateikti… Ne veltui yra senas posakis: man nežinant atvykot – o tokį stalą radot. Jei būčiau žinojus, kad atvyksit, tai ne tokį stalą jums būčiau padengus…“

Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius Šakiuose su šeima įsikūrusi R. Rauktienė sako, kad ir ji pati nuolat rūpinasi, jog būtų papuoštas daugiabučio kiemas, suburia kolegas tradicijas puoselėjantiems susitikimams švenčių proga, nevengia palepinti pyragais.

Derlingos žemės lėmė maisto įvairovę

R. Rauktienė pastebi, kad nemaža dalis sostinės inteligentijos narių buvo kilę būtent iš šio krašto, kadangi čia gyveno nemažai pasiturinčių ūkininkų, vėliau išleidusių vaikus į mokslus. Vienas tokių pavyzdžių – signataras Jonas Vailokaitis, kuris rūpinosi ūkininkų ugdymu bei ūkio veiklos gerinimu.

„Kadangi šiame krašte buvo geros, derlingos žemės, be jokios abejonės jos davė, ypač darbštiems žmonėms, ir savojo gėrio. Žmonės užsiaugindavo grūdų, daržovių, prisižiūrėdavo gyvulius“, – atskleidžia edukatorė bei priduria, kad gamtos turtais apdovanotame krašte net valstiečių maistas savo kokybe ir įvairove išsiskyrė iš visų kitų Lietuvos regionų.

Anot R. Rauktienės, iki šių dienų yra likę labai mažai rašytinių šaltinių apie Sūduvos krašto virtuvę, tačiau atidžiai akiai apie juos byloja literatūros šaltinių nuotrupos, vyresnių žmonių pasakojimai ir senieji receptai.

„Derlingos Sūduvos žemės lėmė, kad senojoje gastronomijoje dominavo žemės ūkio produktai – sūris, sviestas, rūkyta mėsa. Ir tas gero maisto turėjimas formavo, tikėtina, ir patį požiūrį bei elgesį su maistu – juo dalintis, juo vaišinti kitus. O jei jau turi gero maisto, tai dar patį geriausią atrinkti ir šventėms ar garbiam svečiui patiekti – tai buvo kiekvienos „gaspadinės“ garbės reikalas“, – teigia ji.

R. Rauktienė pasakoja ir apie įmantresnius Sūduvos krašto šeimininkių patiekalus, kuriems įkvėpimo dažnai semtasi iš europietiškos dvaro virtuvės „Senos „gaspadinės“ pasakoja apie zrazus, kuriuose buvo įsukti pakepinti su morkomis ir svogūniukais, lašinukai ir virti kiaušiniai. Rūkytos mėsos dešrelės su troškintais raugintais kopūstais, įdaryta kopūsto galva virtiniai su mėsa, o vasarą – su mėlynėm ir, žinoma, sūriai, sūriai…Visokie, bet labai ryškūs buvo saldiniai. Net Vincas Kudirka savo prisiminimuose rašė: „Labai mėgstu karkutę su krienais, gal Jonieška (V. Kudirkos sesuo) ras da namie, prie karkučių galima pridėti kokį kumpelį, tik neriebų, kokią dešrelę rūkytą, tik neriebią, ir sūrį išdžiovintą, tik nelabai kietą…“

„Kai sirpsta vyšnios Sulvakijoj“

Sūduvos krašto virtuvėje būta ir įvairių desertų – nuo pyragų ir saldainių iki ledų, seniau vadintų šaltkoše. Anot R. Rauktienės, valstiečių saldėsiai buvę kuklesni, o vienas populiariausių – iš duonos, vandens ir cukraus gamintas mutinys. Dvarininkų virtuvė buvusi turtingesnė, mat jų finansinės galimybės leido įsigyti brangesnių atvežtinių produktų. Tačiau dvaro gyventojai taip pat labai vertino ir didžiavosi vietiniuose soduose užaugintas gėrybėmis, kuriomis palepindavo savo svečius. Vasarą buvo itin populiaru juos vaišinti šviežiomis žemuogėmis su pienu ar maišyti šias uogas su mėlynėmis ir gardinti plakta grietinėle. Kita uoga itin vertinta Sūduvos krašte – vyšnia.

„Vyšnios – gardžios ir aromatingos uogos. Jos buvo dedamos į pyragus, to meto desertus, kaip paprasto biskvito pertepimas. Vyšnias žiemai „gaspadinės“ konservuodavo. Su jomis darydavo ir mutinį… Iš jų daromas vynas ir dabar daug kam kelia nostalgiją. Sako, kad ir Jonas Jablonskis turėjo didelį vyšnių sodą savo namuose Rygiškiuose, Šakių rajone“, – pasakoja edukatorė.

Populiariose dainose apdainuotos vyšnios iki šiandien Sūduvos kraštui kelia pasididžiavimą. Šakiuose daugiau kaip penkis dešimtmečius veikiančios „Gulbelės kepyklėlės“ technologė Vilija Dovydaitienė pasakoja, kad Sūduvos metams paminėti buvo sukurtas ir proginis pyragas – „Sūduvos boba“ –  kuriam pagardinti pasirinktos būtent vyšnios.

„Didžiuojamės savo kraštu ir tradicijomis, todėl Sūduvos metus norėjome įprasminti taip, kad kiekvienas čia užsukęs keliautojas ar vietinis gyventojas galėtų dalelę Sūduvos pasiimti su savimi. Taip kilo idėja sukurti proginį pyragą su vyšniomis, kuris savo skoniu „papasakotų“ apie kraštą“, – sako ji ir priduria, kad iš visų kepinių pyragas pasirinktas neatsitiktinai – šis saldėsis skirtas dalintis su šeima, svečiais ar dovanoti kitiems, taip atspindint įprasminant Sūduvos krašto vaišingumo tradiciją.

Technologė atskleidžia, kad pyragui buvo sukurtas specialus receptas: „Seni receptai tinka ne visada – juos reikia tobulinti pagal laikmetį, bet kartu išsaugoti tai, kas vertingiausia.“

V. Dovydaitienė sako, kad Sūduvoje ir šiandien labai populiarus tradicinis maistas: „Savo populiarumu jau daugelį metų nenusileidžia vietinių ir miesto lankytojų pamėgta ruginė duona ar autentiški duonos saldainiai, o prieš didžiąsias metų šventes žmonės skuba užsisakyti Zanavykiško pyrago, velykinių bobų ar brandintų meduolinių pyragų.“

Jai antrina ir R. Rauktienė: „Sūduviai iki šių dienų mėgsta valgius, gamintus pagal senelių ir prosenelių ištobulintus receptus, todėl jų šventinis stalas dažnai neapsieina be šakočio, meduolinių grybukų ar naminės giros. Žinoma, bėgant laikui natūraliai keitėsi skonio suvokimas, tad dabartinėje Sūduvos krašto virtuvėje netrūksta ir modernių interpretacijų, receptus papildė nauji prieskoniai ir šiuolaikiški ingredientai.“

Gyvenant arčiau ūkio bei gamtos galima daug ką pasidaryti pačiam ir tai ne laikina tvarumo mada, o sąmoningas gyvenimo būdas, kuris likęs mūsų genuose bei krašto tradicijose. Belieka tik prisiminti. Skubame į pagalbą su keliais patarimais ruošiantis Velykoms:

Šventė. Tegul Velykos būna proga džiaugtis visiems. Jei įmanoma, išdalinkite užduotis šeimos nariams, jei ne – planuokite savo laiką taip, kad netektų vargti iki vėlumos ar šventinį rytą. Jau dabar sugalvokite, kaip dengsite stalą: Velykų proga ištraukite iš sekcijos šventinius indus, staltiesę, žvakides… Meniu suderinkite su šeima, kad būtų sočiai mėgstamų patiekalų ir įvertinkite, ką galite nusipirkti parduotuvėje jau paruošto, kad sutaupytumėte laiko. Jei nesinori ar nepatinka gaminti, visai ne nuodėminga užsisakyti maistą iš kavinės. Sukurkite kiek įmanoma pakilesnę nuotaiką: suderintas ir dekoruotas stalas, pasipuošę jūs ir svečiai, gudrios vaišės bei pramogos.

Detalės. Nuo petražolių ant mišrainės kupsto iki gražių sveikinimų – visa tai yra jūsų dėmesys artimiesiems. Galite padėti po margutį su išskutinėtu jo vardu ar šokoladinę figūrėlę į lėkštės vidurį, kad vos atsisėdus suprastų, koks svarbus kiekvienas prie šio stalo. Sandėliuke ar palėpėje gal rasite senutėles dekoracijas, kurios sukelia prisiminimų – verta jas atnaujinti. Jei neturite sukaupę, jau praduotuvėje atkreipkite dėmesį, kurie produktai jums patinkančios formos buteliuose ar stiklainiuose – jie vėliau puikiai pasitarnaus kaip vazos. Užteks pamerkti savo sodo ar miško šakeles. Gilesnėje lėkštėje susukite lizdelį iš šieno sudėkite margučius. Jūsų numylėta ar dovanų gauta vazoninė gėlė taip pat gali tapti stalo puošmena.

Kiaušiniai. Genialumo toli neieškokite. Kiaušinių dažymas svogūnų lukštais ir žolelėmis bene vienas populiariausių marginimo būdų Lietuvoje ir jūs tikrai turite savo variantą. Sekant tvarumo madas daugelis sužinojo, kad raudonasis kopūstas margučius gali nudažyti sodriai mėlynai, burokėliai – raudonai, o mažiau taupūs dažo kiaušinius net vynu. Tiesa, jei neauginate savo vištų ir neperkate kiaušinių iš kaimynės, parduotuvėje atkreipkite dėmesį, kad tvaresni – ant kraiko ir laisvai laikomų vištų kiaušiniai. Be abejo, mažieji tikrai lauks šokoladinių kiaušinių, kad ir kokie gražūs bei draugiški gamtai bus jūsų margučiai. P.S. mėgstantiems ridenti kiaušinius tvirtumo suteiks plastikiniai lipdukai ir žaisti bus galima dar ilgiau.

Pramogos. Per Velykas būtina suptis ir močiutės bei seneliai mielai papasakos kodėl, o iš šios dienos perspektyvos, tai sočiai užvalgius į naudą bent pasivaikščioti gamtoje. Jei dar neturite tradicijos, paraginkite artimuosius bendrai nuotraukai ar nusifotografuokite atkartodami kurią nors senesnę iš šeimos albumo. Ir maži, ir dideli susivilios „Kiaušinių medžiokle“, jei iš anksto kieme ar sode paslėpsite dovanėlių. Priklausomai nuo ieškotojų kantrybės, galite rinktis visai mažus (sveriamus) arba įspūdingo dydžio šokoladinius kiaušinius su siurprizu. Atkakliausiems uždavinėkite mįsles ir apdovanokite iš dovanų šulinio su praktiškomis dovanomis nuo splavingų kojinių iki pakelio druskos.

Atgimimas. Jau dabar gamindami iš kiaušinių juos išpūskite ar tiesiog pasilikite lukšto puseles. Kruopščiai išplovus lukštai puikiai tiks pakabinamoms dekoracijoms, o į puseles įdėkite žemės ir pasėkite prieskonines žoleles. Po šventės tokius vazonėlius perkelkite į daržo lysvę ar didesnį vazoną – kiaušinio lukštai patręš žemę, o jūs galėsite džiaugtis mineralais aprūpintu derliumi. Venkite persivalgymo ir gerkite daugiau vandens. Likučius nuo šventinio stalo prikelkite naujam gyvenimui. Ingredientai tiks omletams, sriuboms ar net karštiems sumuštiniams. Velykaičiai tiks prie šaltibarščių ar salotoms. Saldaus stalo likučiais būtinai pasidalinite su kolegomis darbe – juk kas gardžiau už „Zuikio pyragą“.

UAB „Gulbelė” inf.