Kepinių mylėtojams – pasaulio skoniai

Lietuvių tautosakoje apstu posakių bei patarlių apie duoną, mat, šis kepinys visuomet turėjo ypatingą reikšmę lietuviškoje kultūroje ir buvo svarbus namų, tvirtos šeimos ir gerbūvio simbolis. Karantino metu žmonės ieško ne tik tradicinių kepinių, bet ir žvalgosi gardžių naujovių, padėsiančių šį išskirtinį laikotarpį paįvairinti naujomis patirtimis bei skoniais.

Mažmeninės prekybos tinklą valdančios UAB „Gulbelė“ kepyklėlės vadovė Violeta Lazdauskienė pasakoja, kad įvairūs miltiniai kepiniai visuomet buvo arti lietuvių širdies. Kepamos duonos, bandelių, sausainių ar pyragų aromatas žmonėms dažnai asocijuojasi su šiluma, namais, šventėmis, todėl vilioja užsukti pasižvalgyti, kokiomis naujienomis kvepia šį kartą.

Kepyklėlės atstovė sako, kad pastaruoju laikotarpiu šalia kasdienių miltinių kepinių, tokių kaip duona ar batonas, pirkėjai dažnai renkasi ir įvairesnius produktus: mielinius pyragus, sausainius, konditerinius pyragus, keksus. Ji sako pastebėjusi, kad žmonės nebenori užversti virtuvės kepiniams skirtais produktais bei įrankiais, kulinarinėmis knygomis, tad mieliau renkasi sau susikurti mažą šventę, įsigyjant mėgstamus produktus, pagamintus gerai pažįstamų kepyklos profesionalų.

„Nors dažniausiai pirkėjai vis dar renkasi juodą duoną, batoną, sumuštinių duoną, pastebime, kad pastaruoju metu žmonės ieško ir įdomesnių, saldesnių skonių. Tokiu laikotarpiu, kaip šis, tai – natūralu. Kepinius mėgstantys smaližiai nori atsigauti emociškai ir pasilepinti skaniu maistu. Norėdami patenkinti kepinių mylėtojų lūkesčius ir norus, nuolat savo asortimentą papildome nekasdieniškais gaminiais, kuriais tėvai mėgsta palepinti vaikučius ar patys susikurti mažytę šventę ragaujant kažką naujo“, – pasakoja V. Lazdauskienė.

Duonos ir kitų kepinių gamyba kepyklėlėje nėra pilnai automatizuota – nemenka dalis kepinių vis dar ruošiami savo darbui atsidavusių kepėjų rankomis. Kepyklėlės vadovė priduria, kad tradicinius kepinius mėgstantys žmonės nenutolsta nuo savo pomėgių, rinkdamiesi duoną su įvairiomis sėklomis, vaisiais ar daržovėmis.

Anot jos, kepinių sritis visuomet buvo ta, kurioje galima eksperimentuoti su ingredientais, semtis idėjų iš tradicinių lietuvių miltinių kepinių ir juos interpretuoti savaip. Artėjant didžiosioms žiemos šventėms, kepyklėlės vedėja kviečia žmones dairytis ne tik tradicinių gaminių, bet ir dailiai įpakuotų europietiškų: graikiško, vokiško pyragų, itališkų kepinių. Kepyklėlėje vadovaujamasi taisykle, jog maistas turi būti ne tik skanus, bet ir estetiškai atrodyti.

„Dėl draudimų vykti į kitas šalis, šiemet svetimos kultūros gyventojus gundė dar labiau. Tikimės, kad klientai pajus bent dalelę skirtingų kultūrų, kurių tradicijas interpretavome. Gastronominės kelionės jau seniai nėra naujiena, tad jei juoda duona su medumi nuneša į vaikystę, naujieji mūsų pyragai turėtų paskatinti svajoti apie keliones“, – sako kepyklėlės atstovė.

Net anot dietologų, geriau protingai pasilepinti nei sau visai kažką uždrausti. Kepyklėlės vadovė primena, kad lietuviai stengiasi nusinešti skanėstų į svečius, taip pat paruošią vaišių pilną stalą jų laukiant, tad karantino metu, gardūs vietinės kepyklos gaminiai – savaime tampa mažyte švente.

Antrasis karantinas keičia pirkėjų įpročius: dažniau apsiperka internetu, ieško kitokių prekių

Šį karantiną gyventojai natūraliai lygina su buvusiu pavasarį, o verslas teigia išmokęs naujas pamokas. Mažmeninės prekybos tinklo UAB „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas pasakoja, kad pirmojo karantino metu įgyta patirtis šiandien ne tik padeda daug geriau valdyti susiklosčiusią situaciją, bet ir kurti saugų, nuotolinį bendravimą su klientais.

Elektroninė prekyba – svarbi saugumo detalė

Išskirtinis laikotarpis jau pavasarį paskatino prekybos tinklą „Gulbelė“ pasiūlyti galimybę gyventojams apsirūpinti reikalingomis prekėmis neišeinant iš namų – sukurta elektroninė parduotuvė e-gulbele.lt. Rudenį vėl paskelbus karantiną, šis sprendimas atrodo ne tik pateisinęs visus lūkesčius, bet ir kaip niekad reikalingas.

„Didmiesčių gyventojai turi daugiau alternatyvų apsipirkti elektroninėje erdvėje ar užsisakyti maisto į namus. Siekiame panašaus pobūdžio paslaugas ir saugų apsipirkimą pasiūlyti mažesnių miestų bei miestelių gyventojams. Skatiname juos reikiamas prekes įsigyti internetu ir užtikriname aukščiausios kokybės prekių pristatymo į namus paslaugas“, – kalba A. Tarnauskas.

Anot jo, gyventojai palankiai vertina tokias paslaugas ir apie jas gerai atsiliepia socialiniuose tinkluose. Žmones džiugina švieži produktai, greitas pristatymas. Siekiant dar labiau paskatinti žmones rūpintis savo bei kitų saugumu ir apsipirkti elektroninėje parduotuvėje, taikomos specialios nuolaidos, dovanojamos simbolinės dovanėlės.

A. Tarnauskas taip pat pažymi, kad priešingai nei pavasarį, rudenį pakito ir klientų pirkinių krepšeliai – tapo įvairesni. Įsigyjama vis daugiau ne tik būtinųjų produktų: konditerijos gaminių, užkandžių, gurmaniškų prekių ar gėrimų, pasikeitė ir vartotojų, besilankančių fizinėse parduotuvėse elgesys – prekes renkasi jau žinodami, ko ieško, riboja apsipirkimo laiką.

Fizinėse parduotuvėse – daugiau teigiamų pokyčių

14-oje savivaldybių veikiančio prekybos tinklo vadovas A. Tarnauskas tikina, kad kalbant apie fizines parduotuves, nuo pirmojo karantino pradžios griežtai laikomasi visų Vyriausybės rekomendacijų, padedančių užtikrinti maksimalų saugumą darbuotojams ir klientams. Tokia pati tvarka išlaikyta ir vasarą, o dar prieš antrąjį karantiną, patalpas pradėta dezinfekuoti moderniu dezinfekavimo įrenginiu.

A. Tarnauskas pabrėžia, jog pasiteisino sprendimas antrojo karantino metu dirbti pamainomis. Įmonei teko investuoti, priimti daugiau darbuotojų, tačiau taip, nustačius kontaktus su sergančiaisiais ar užsikrėtimus, nebuvo sutrikdyta įmonės veikla.

Personalui taip pat suteikta galimybė padaliniuose judėti horizontaliai: pagal kompetencijas padirbėti kituose įmonės padaliniuose, taip mažinant kontaktų skaičių. Jau pirmojo karantino metu buvo ribojamas tiekėjų patekimas į parduotuvių patalpas, o rudenį prekių priėmimas tapo visiškai bekontaktis.

„Kaip ir kitur, taip ir pas mus buvo keliolika pavienių užsikrėtimo atvejų, tačiau dėl itin greito reagavimo ir priimtų sprendimų, situaciją greitai suvaldėme, todėl nevirtome viruso židiniu“, – kalba prekybos tinklo vadovas.

Užtikrinamas patogumas klientams

Pandemijos diktuojamos taisyklės paspartino ir kitas įmonės veiklas teikti paslaugas vengiant tiesioginio bendravimo. Sustojus pagrindinei veiklai, kavinė „Kiba“ ir cukrainė „Laimė“ koncentruojasi į maisto išsinešti ir pristatymo į namus paslaugas Šakių mieste ir rajone. Didžiąją dalį cukrainės konditerių gaminių pirkėjai gali rasti „Gulbelės“ parduotuvėse. Klientai taip pat gali paįvairinti savo kasdienybę picomis, sušiais ar tortų degustacija – užsisakant maistą į namus galima atsipūsti nuo buities darbų ir procesą paversti pramoga.

Nors restorano „Kuchmistrai“ veiklą teko pristabdyti, kalėdiniam laikotarpiui jau ruošiami specialūs rinkiniai, kad gurmanai galėtų mėgautis dvaro virtuvės skoniais ir savo namuose puoselėti senąsias lietuviškos gastronomijos tradicijas.

Teikiamos paslaugos ir verslui – UAB „Gulbelė“ kasmet siūlo dovanų rinkinius, kuriuos, dabar dailiai supakuotus, galima ne tik įsigyti, išsiųsti per e-gulbele.lt, bet ir kurjerių pagalba nugabenti partneriams į Šakių ar Jurbarko miestą bei rajoną, Marijampolės ir Vilkaviškio miestus. Įmonių vadovams taip pat rekomenduojama lengvinti darbuotojų kasdienybę užsakant pietus į darbo vietą.

Skelbiame naują akciją mūsų Gulbelė parduotuvėse! Akcijos metu rinkite lipdukus ir įsigykite prekių su nuolaida iki 62%.

AMBITION kolekcijos indai padengti Šveicarų kompanijos „Industrielack AG“ sukurta ir pagaminta ILAG GRANITEC danga. Danga sukurta DURIT Protect Pro technologijos pagrindu, papildant ją specialiu keramikos sustiprinimu. Šis derinys
užtikrina ilgalaikį indų tarnavimą, aukštą atsparumą įvairiems įbrėžimams ir korozijai.

Keptuvės ir puodai tinka visų tipų viryklėms, įskaitant ir indukcines.

Akcijos taisyklės

UAB „Gulbelė“ pristatė išskirtinio formato parduotuvę skubantiems

Rekonstruotoje Vilkaviškio stotyje duris atvėrė moderni „Gulbelė Express“ parduotuvė, kurioje skubantys pirkėjai turės galimybę apsipirkti greičiau ir patogiau. Išskirtinis parduotuvės formatas, pareikalavęs 36 tūkst. eurų investicijų, pasižymi optimaliu maisto prekių asortimentu, patogiu išdėstymu bei įdiegtais inovatyviais sprendimais, taip siekiant atliepti klientų poreikius.

Mažmeninės prekybos tinklo UAB „Gulbelė“ vadovo Arūno Tarnausko teigimu, naujojo parduotuvės formato sukūrimą paskatino atnaujinta Vilkaviškio autobusų stotis ir poreikis pasiūlyti klientams greitą bei patogų būdą apsipirkti.

„Vilkaviškio rajone jau veikia ne viena „Gulbelės“ parduotuvė, tad gavę kvietimą dalyvauti stoties įveiklinimo projekte įžvelgėme galimybę dar aktyviau įsitraukti į vietos bendruomenės gyvenimą. Nors užduotis nebuvo lengva, o derybos užtruko, mūsų komandai pavyko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, – teigia A. Tarnauskas.

Beveik 80 kv. m „Aibės“ įmonių grupei priklausančios parduotuvės patalpose įdiegta moderni įranga, padedanti apsipirkimo procesui tapti greitesniu ir patogesniu bei prisidedanti prie lengvesnės darbuotojų ir klientų kasdienybės. Parduotuvėje veikianti kasa, įrengta laikantis šiuo laikotarpiu itin aktualių saugumo reikalavimų, padės darbuotojams bei klientams jaustis užtikrinčiau. Modernus parduotuvės formatas papildomų žinių reikalauja ir iš darbuotojų, tad jie keliasi kompetenciją ir viliasi, kad net skubantys klientai pasidalins savo lūkesčiais.

A. Tarnauskas pabrėžia, kad naujoji parduotuvė bus orientuota į dvi pirkėjų grupes: tuos, kurie laukdami autobuso stabteli įsigyti užkandžių ar gėrimų, bei tuos, kuriems reikia greito ir kokybiško aptarnavimo, negaištant laiko ilgose prekybos centrų eilėse. Prekių asortimentą sudaro įvairūs užkandžiai, vietoje šildomi sumuštiniai bei dešrainiai, nealkoholiniai gėrimai, šviežios sultys, kava, spauda bei keletas pagrindinių maisto prekių.

„Didieji Lietuvos miestai įrodė, kad stotis reikalinga ne tik pravažiuojantiems pro šalį ar besinaudojantiems viešuoju transportu – vietiniai gyventojai šiai vietai taip pat teikia didelę reikšmę. Tikime, kad išskirtiniai Vilkaviškio stoties architektūriniai sprendimai bei čia teikiamos paslaugos sukurs ne tik panašią atmosferą, kaip didmiesčiuose, bet ir įrodys, kad net ir mažesniuose miestuose reikalingos tokio formato parduotuvės“, – priduria mažmeninės prekybos tinklo vadovas.

A. Tarnauskas tikina, jog ateityje, sulaukus teigiamų klientų atsiliepimų, numatoma panašaus pobūdžio parduotuvių plėtra, regionų gyventojams palengvinsianti apsipirkimo procesą. Mažmeninės prekybos tinklui „Gulbelė“ šiuo metu priklauso 63 krautuvės Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Jurbarko, Panevėžio, Šilalės, Tauragės, Kelmės rajonuose, Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje ir Prienuose.

Nuo šiol energijos tiekėją pasirinkti galima ir „Gulbelės“ krautuvėse

Lietuvos Respublikos Seimui pavasarį priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, gyventojams suteikiama galimybė patiems pasirinkti tinkamiausią elektros tiekėją. Nuo šiol tai padaryti galima ir „Gulbelės“ krautuvėse esančiuose „Perlo“ terminaluose. Čia paslaugas jau teikia nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Perlas Energija“.

Pasirašius sutartį su „Perlas Energija“ iki šių metų gruodžio 10 d., visus ateinančius 2021-uosius metus įmoka už elektrą „Perlo“ terminaluose bus nemokama, vartotojai taip pat gaus atsiskaitymo knygelę dovanų. Nusprendus naudoti būtent šio elektros energijos tiekėjo paslaugas, klientams bus suteikiama galimybė dalyvauti lojalumo programoje, kuri suteiks nuolaidas buitinei technikai, įvairiems maisto gaminimo prietaisams, patalynei.

Sutartį su „Perlas Energija“ galima pasirašyti internetu ir atvykus į „Gulbelės“ krautuvėse esančius terminalus. Jums tereikės pateikti asmens dokumentą ir pasirašyti dokumentus. Jeigu sutartis pasirašoma iki š. m. gruodžio 10 dienos, elektros tiekimas bus pradėtas nuo naujųjų metų.

Susimokėti už elektros energijos tiekimo paslaugas bus galima patogiai ir paprastai. Mokėjimai atliekami mobilioje programėlėje „Perlas Go“, oficialiame tinklapyje www.perlasenergija.lt bei terminaluose, kartu apmokant ir kitas sąskaitas.

Šiuo metu galioja vienos laiko zonos tarifas (0,137 Eur/kWh) bei dviejų laiko zonų tarifai (dieninė energija 0,155 Eur/kWh, naktinė energija 0,155 Eur/kWh ir savaitgalio energija 0,099 Eur/kWh).

Visa informacija, susijusi su elektros energijos tiekimo kainomis, bus skelbiama viešai, siekiant skaidrumo su vartotojais.

Duonos šventė jaunąją kartą supažindino su saugomomis tradicijomis

Ketvirtadienį Zyplių dvaro vežiminėje įsikūrusiame Zanavykų muziejuje, jau 18-ąjį kartą vyko tradicinė edukacinė duonos šventė „Su savo duona visur rasi suolą“. Renginį organizavęs Zanavykų muziejaus kolektyvas pakvietė prisijungti ir folkloro kolektyvus ir bendraminčius vietos verslininkus. Svečiai buvo supažindinti su duonos kepimo tradicijomis ir turėjo galimybę išbandyti senovinius įrankius bei įrenginius, dalyvavo žaidimuose.

Muziejaus FOTO galerija

Duonos gamyba – ypatingas ritualas

Muziejaus archyvo padargus pristatė folkloro ansambliai, o mažmeninės prekybos tinklui UAB „Gulbelė” priklausančios „Gulbelės kepyklėlės” gaminiai tapo puikiu šiandieninio rezultato pavyzdžiu, kaip ištikimybė tradicijai pritaikoma šiandieninio kliento skoniui ir poreikiams. Kepyklėlės vadovė Violeta Lazdauskienė pasakoja, kad štai tradicinė zanavykiška duona kepama tik iš ruginių miltų. Pasak jos, būtent dėl gamybos technologijos, ši duona išsiskiria saldžiarūgščiu skoniu ir maloniu aromatu, o tam, kad ilgiau liktų minkšta yra kepama dideliais kepalais.

„Kasdienė zanavykiška duona skiriasi nuo proginės. Proginė duona kepama iš dvejopų – ruginių ir ruginių šveistinių miltų. Kepame ją mažesniais kepalais: apvalią su įspaudais arba stačiakampę, su ąžuolo lapais“, – detalėmis dalijasi V. Lazdauskienė.

Ji pasakoja, kad duonos gamyba „Gulbelės kepyklėlėje” nėra pilnai automatizuota – čia ne maža gaminių vis dar ruošiama rankomis. Pasak V. Lazdauskienės, būtent taip saugomos senosios duonos kepimo tradicijos, kurias taip vertina kepyklėlės klientai.

„Siekiame, kad mūsų kepiniai būtų aukščiausios kokybės, todėl naudojame lietuviškas žaliavas: skaldytus grūdus, rupiai maltus ruginius miltus, sijotus ir pasijotus ruginius ir kvietinius miltus, sviestą, ruginį salyklą, kmynus, saulėgrąžas ir kitus skonį paryškinančius ingredientus“, – kalba V. Lazdauskienė.

Kepyklėlės vadovė priduria, kad pastaraisiais metais pastebima itin daug skirtingų duonos ingredientų variacijų. Kepėjai naudoja įvairias sėklas, daržoves ar vaisius, kurie paverčia duoną įmantriu patiekalu, nenutolstant nuo tradicinių lietuviškų duonos kepimo subtilybių.

Lietuviams svarbus kultūros paveldas

Duoną lydinčias tradicijas ir jos gamybos subtilybes atskleidžianti edukacinė šventė „Su savo duona visur rasi suolą“ kasmet sulaukia svečių iš skirtingų Lietuvos vietovių. Pagrindinio renginio organizatoriaus Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė pastebi, kad duonos istorija bei jos keliu ant valgomojo stalo domisi itin daug moksleivių ir mokytojų.

„Džiaugiamės, kad ši, beveik dvidešimtmetį vykstanti, edukacinė šventė kasmet sulaukia gausaus šalies akademinės bendruomenės dėmesio. Susipažinti su krašto kultūra ir duonos kepimo tradicijomis mokiniai bei pedagogai čia atvyksta iš įvairių šalies mokyklų. Svečiai gali dalyvauti rugiapjūtės parodomojoje programoje, javapjūtės talkų, pabaigtuvių pramoginėje dalyje, kurią lydi šokiai ir dainos, žaisti liaudiškus žaidimus ir taip įsitraukti į pažintinę veiklą aktualizuojant ir populiarinant Zanavykijos regiono kultūros paveldą“, – sako R. Vasaitienė.

Ji pasakoja, kad šventės metu Zyplių dvaro teritorijoje įrengti XX a. pradžioje naudoti grūdų apdirbimo padargai, kuriuos galėjo išbandyti ir patys šventės svečiai. Šia veikla itin domėjosi jaunoji karta, kuri dažnai nėra susipažinusi su grūdų kūlimu spragilais, malimu girnomis bei kitomis tradicinėmis duonos gamybos technikomis. Zanavykų muziejaus direktorė priduria, kad edukaciniame renginyje buvo demonstruojama ir šiuolaikinė, moderni technika – traktorius, kombainas.

„Siekiame, kad jaunimas pamatytų ir pajustų, koks iš tiesų sunkus kadaise buvo duonos kelias, kuo gyveno mūsų protėviai. Duonos šventės metu dalyviai stebi ir išbando grūdų kūlimą spragilais, grūdų valymą geldoje, arpavimą, malimą rankinėmis girnomis ir kitus grūdų paruošimo darbus. Taip pat susipažįsta su tradicinės duonos kepimo procesu bei specialiomis zanavykiškomis apeigomis – rugių vainiko parnešimu į namus“, – apie šventę kalba R. Vasaitienė.

R. Vasaitienės teigimu, dėl šalyje susiklosčiusios epidemiologinės situacijos šventės organizatoriai atsakingai žvelgė į visus saugumo reikalavimus ir užtikrino saugius atstumus tarp dalyvių bei suteikė galimybę dezinfekuoti rankas. Šventės organizatoriai džiaugiasi ir pačių dalyvių atsakingumu: svečiai dėvėjo medicinines kaukes, naudojosi dezinfekciniu skysčiu, laikėsi čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.

UAB „Gulbelė“ inf.

Tarptautinė grožio diena: mankšta darbo vietoje ir „super“ maistas

Kai kuriose pasaulio šalyse būtent rugsėjo 9-ąją rengiami grožio konkursai ar net festivaliai, tačiau mes tikime, kad išorė, tik viena iš tikrojo asmenybės grožio sudedamųjų dalių, todėl pažvelgėme kiek plačiau ir net pasitelkėme pagalbą.

Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nedvejodamas sutiko padėti. Visuomenės sveikatos specialistė Lina Pranckevičiūtė atvyko ir mūsų administracijos darbuotojus išmokė mankštos darbo vietoje. Ne tik parodė pratimų, bet ir paaiškino, kas svarbu praleidžiant daug laiko prie darbo stalo, kaip derėtų taisyklingai sėdėti. Patarė daryti pertraukėlės, nepamiršti žvilgtelėti pro langą bei pasinaudoti internete esančiomis mankštomis akims.

Krautuvių asortimentą šįkart peržvelgė, kolegas namų gamybos gardumynais dažnokai džiuginanti, įmonės duomenų apsaugos specialistė Rima Rauktienė. Ji ne tik išsiaiškino, kaip įvairiai galima panaudoti datules, bet ir kurios labiau tinka užkandžių gamybai. Pasak jos, nustebo atradusi, kokios geros kokybės šviežiomis datulėmis prekiaujama mūsų krautuvėse. Kolegos džiaugėsi, kad Rima ne tik supažindino su ypatinga „super“ vaisių nauda sveikatai, bet ir išbandė kelis receptus: datulių duona, datulės su mėlynuoju sūriu, datulės apsuktos šonine, slyvos šokolade, riešutų ir džiovintų vaisių desertas… Kiekvienas patiekalas vertas išsamaus pristatymo ir dvelkia gurmanišku gamybos procesu. Džiugu, kad toks maistas ir kūnui, ir protui.

Rekomenduojame:

„Dykumų pyragas“

Datulės su sūriu

Kumpio suktinukai su datulėmis

Datulių ir abrikosų „dešra“

UAB “Gulbelė” inf.

Perorganizuojamas darbas parduotuvėse

Reaguodami į rimtėjančią COVID-19 situaciją šalyje, nuo rugsėjo 1 d. perorganizuojame „Gulbelės“ krautuvių pamainų darbą. Šiuo žingsniu siekiame kaip įmanoma efektyviau sumažinti žmogiškojo kontakto galimybes, taip apsaugant darbuotojus ir klientus nuo rizikos užsikrėsti ir platinti COVID-19 virusą.

Operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė apie naujas rekomendacijas įmonėms ir įstaigoms. Anot jo, nuo šiol rekomenduojama darbą organizuoti pamainomis, taip užtikrinant, kad darbuotojai kuo mažiau kontaktuotų. „Siūloma organizuoti darbą pamainomis brigadoms ir grupėms, kurių darbuotojai nesikeičia. Tai kai kurios įmonės jau taiko. Tikslas: jeigu vyksta užsikrėtimas, išplitus ligai netenka izoliuoti didelės dalies darbuotojų, įmonės veikla nebūtinai sustoja ir grįžus iš izoliacijos ji gali vykti toliau“, – komentavo ministras.

Atsižvelgiant į rekomendacijas siekiama užtikrinti, kad skirtingų pamainų asmenys neturėtų kontakto bendro naudojimo patalpose: poilsio, valgymo, rūkymo vietose. Pasitarimus rekomenduojama rengti nuotoliniu būdu. Jeigu jie vyksta gyvai, dėvėti burną dengiančias priemones.

Tikime, jog šie pokyčiai leis laiku užkirsti kelią COVID-19 plitimui darbuotojų tarpe, o pasitaikius ligos atvejui padės izoliuoti tik vieną pamainą, o ne visą krautuvės personalą.

UAB “Gulbelė” inf.

Tarptautinė alaus diena – be alkoholio

Alus – legendinis, lietuvių taip mėgiamas, gėrimas meistrų ištobulintas ir pagal šiandienos poreikius, tad ne vienas gamintojas turi savojo produkto nealkoholinę versiją. UAB “Gulbelė” produktų vadovas Saulius Pečkys kartu su ilgamečiu įmonės partneriu UAB „Kalnapilio-Tauro grupė” kolegoms surengė pažintinę degustaciją. Buvo pristatyta ne tik keletas nealkoholinio alaus rūšių, bet ir galimi skonių deriniai tokiai karštai vasarai bei linksmas protmūšis su rėmėjų prizais.

Buvo su šypsena prisiminta, kad pirmosios profesionalios alaus gamintojos buvo moterys: kai kuriose šalyse netgi buvo tikima, kad kuo gražesnė moteris, tuo skanesnį alų ji verda. Deja, šiandien, o ypač Lietuvoje, kur tiek daug alaus žinovų, grožio neužtenka, reikia daug technologinių žinių nepriklausomai nuo specialisto lyties. „Kalnapilio” nealkoholinio alus gamybos metu naudojamos specialios alkoholio neišskiriančios mielės. Šios mielės leidžia nealkoholinį alų gaminti taip pat, kaip įprastą – be jokių papildomų alkoholio šalinimo etapų. Tai padeda nealkoholiniam alui išsaugoti panašias į įprasto alaus skonio savybes. Nealkoholinio alaus vartotojai tai įvertino. Atlikus Lietuvos vartotojų apklausą – 2020 mėgstamiausiu išrinktas „Kalnapilio“ nealkoholinis alus. Kaip skaniausią jį įvardijo pusė visų degustacijoje dalyvavusių gyventojų.

Taip pat istorijos šaltiniuose minima, kad Žemaitijoje alus buvo verdamas ritualiniais tikslais, mat lietuviai turėjo alaus dievaitį Raugutį. Žinoma, dabar aukos dievams neatnašaujamos, tačiau niekas nepaneigs, kad alus puikiai tinka bendravimo “ritualui” ar valgymui kartu. Būtent tokį šventimo būdą pasirinko ir įmonės administracijos darbuotojai. Prie 6 rūšių gėrimų buvo siūloma paragauti egzotiškų vaisių, šviežių agurkų, kieto ir minkšto sūrio, duonos lazdelių, šokoladinio pyrago, rūkytos kalakutienos ir šviežutėlės, naujos “Gulbelės kepyklėlės” duonos.

Naujoves mėgsta ir UAB “Gulbelė” klientai. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė” produkcija mūsų krautuvių klientams puikiai žinoma, o atnaujinus nealkoholinio alaus asortimentą, per 8 šių metų mėnesius jau spėjo užsiimti lyderiaujančią poziciją. Šiuo metu apima jau beveik trečdalį nealkoholinio alaus rinkos, o jų gaminami nealkoholiniai alaus kokteiliai – mūsų klientų favoritai visa vasarą. “Augimas maloniai stebina ir kartu įrodo, kad įtikome savo klientams. Džiugina ir galimybė rinktis, ir kokybės bei kainos santykis” – sako S. Pečkys.

Pasak specialstų, nealkoholinis alus skoninėmis savybėmis panašus į kvietinį ar lagerį – rūgštesnis ir gaivesnis, todėl tinka prie lengvų ir sūresnių ar aštresnių patiekalų, salotų, minkštų sūrių, žuvies ar jūros gėrybių patiekalų. Įdomu tai, kad alų ir dabar, kaip viduramžiais, virtuvės šefai jį laiko faktiškai maisto produktu, tad derinti galima faktiškai su viskuo. Geriausias skonio savybes išsaugo 8–10 °C temperatūroje laikomas nealkoholinis alus, kurio nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai.

UAB “Gulbelė” inf.

Mūsų ekspertas atskleidė, kaip teisingai paruošti šašlykus: įvardijo esmines klaidas

Ilgi ir šilti vasaros vakarai daugybei lietuvių neįsivaizduojami be šašlykų, paruoštų pagal firminį šeimos receptą ar išbandant naujus skonius. Visgi, ilgametę patirtį sukaupęs mėsos ekspertas pastebi, kad didelei daliai šio patiekalo gerbėjų trūksta žinių, kaip išsirinkti tinkamą mėsą ir teisingai ją paruošti. Jis išskyrė svarbiausius aspektus, padėsiančius paruošti gardžius, sultingus ir nepriekaištingai iškeptus šašlykus.

Ramūnas Tvarijonas jau daugiau nei 20 metų ruošia mėsą mažmeninės prekybos tinklui UAB „Gulbelė“. Mėsininkas juokauja, kad šašlykų ruošimo subtilybės jam jau tarsi įaugusios į kraują. Jis dažnai susiduria su žmonėmis, kurie šašlykus ruošia patys, tačiau juos ragaujant stebisi, kodėl mėsa yra sausa, sunkiai sukramtoma. Pasak jo, prieš ruošiant šašlykus, svarbiausia išsirinkti kokybišką mėsą, mat nuo to labiausiai priklauso patiekalo skonis.

„Šašlykų pagrindas – tinkamai parinkta, šviežia mėsa. Ji turi būti skaidri, be patamsėjimų, papildomų atspalvių. Paspaudus mėsą pirštu, ji neturėtų grimzti gilyn. Ruošiant šašlykus svarbu atsižvelgti ir į mėsos gyslotumą – jei jis būna didelis, mėsa neišsimarinuos, šašlykas bus kietas. Taip pat svarbu mėsą teisingai išpjaustyti – pašalinti plėveles, sausgysles“, – sako R. Tvarijonas.

Jis priduria, kad nors šašlykams įprasta rinktis kiaulienos nugarinę, ją tinkamai paruošti yra sudėtinga, reikia išmanyti mėsos struktūrą. Ekspertas tikina, kad nugarinę dengia ne tik apsauginė plėvelė, kurią dažnas pamiršta pašalinti, bet ir pati mėsa yra sausoka, tad jos paruošimas įkandamas ne kiekvienam. Anot R. Tvarijono, šašlykams ruošti labiausiai tinka kiaulienos sprandinė.

„Dažnas renkasi pigesnę mėsą, kuri į Lietuvą atgabenama iš tolimesnių šalių: Olandijos, Lenkijos, Belgijos. Didžioji dalis šių produktų yra užšaldomi, kad kelionėje nesugestų, o tai lemia skysčių pasišalinimą, struktūros kitimą. Šaltis gadina mėsos kokybę, o juk ji yra svarbiausia: galima naudoti geriausius prieskonius, paruošti skaniausią marinatą, bet jeigu mėsa bus prastos kokybės, patiekalo skonis taip pat bus nekoks“, – aiškina R. Tvarijonas.

„Gulbelės“ krautuvėse šašlykai yra gaminami iš lietuviškos skerdienos, atgabenamos iš Utenos, todėl klientai visuomet sulaukia šviežio ir profesionaliai paruošto produkto. Ilgametę R. Tvarijono patirtį vertina ir klientai, ir darbdavys. UAB „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas sako, kad pasitiki savo darbą išmanančiais ekspertais ir visuomet atsižvelgia į jų patarimus.

„Vasarą šašlykams skirtos mėsos įsigyjama tikrai daug. Siekiame, jog pirkėjai žinotų, kad jų pasirinkta mėsa yra kokybiška ir šviežia, todėl ją ruošia patikimi savo srities ekspertai. Visos žaliavos yra kruopščiai tikrinamos ir apdorojamos norint užtikrinti kuo geresnį rezultatą“, – teigia A. Tarnauskas.

Jam pritaria ir R. Tvarijonas, pabrėždamas, kad renkantis bet kokius produktus, labai svarbu atrasti patikimus pardavėjus, kuriems rūpi ne tik pardavimai, bet ir kliento poreikiai.

Daug patirties ruošiant mėsos produktus turintis ekspertas atskleidžia, kad siekiant nustebinti šeimos narius ar draugus sultingais, skaniais šašlykais, būtina žinoti ir kaip teisingai juos kepti. R. Tvarijonas sako, kad dažnai pasitaikanti klaida yra šašlykų išdžiovinimas, perkepimas.

„Šašlykus galima iškepti ir per 20 minučių, tačiau svarbu pritaikyti tinkamą temperatūrą – 83-85 laipsnius, kuomet karštis pasiekia pačią mėsos gabalėlio gilumą bei išnaikina visas bakterijas. Jei bus kepama ilgiau, šašlykas gali išdžiūti, mėsa taps kieta, sausa. Netinkamai iškeptus šašlykus galima atskirti iš sulčių – jeigu jų nėra, mėsa yra perkepusi“, – patirtimi dalijasi R. Tvarijonas.

Jis priduria, kad įvairių mėsos rūšių paruošimo būdai skiriasi minimaliai: kepant jautieną, kiaulieną ar vištieną reikia išlaikyti tą pačią temperatūrą. Vieninteliai skirtumai yra kepimo laikas ir marinatas: paukštienai reikia mažiau prieskonių ir ji kepama trumpiau, kiaulienai visko reikia vidutiniškai, o jautiena – kepama ilgiau, į marinatą dedama daugiau prieskonių.

Mėsininkas taip pat pažymi, kad nors daug žmonių pripratę šašlykus laistyti marinato likučiais ar alumi, kad šie neva taptų minkštesni, šis sprendimas pasiteisina ne visada. Pasak eksperto, tinkamai parinkus mėsą ir atidžiai ją kepant, šašlykų laistyti nereikia, mat jie ir taip bus minkšti. Norint patiekalo skoniui suteikti akcentą, galima pasirinktą priedą, tarkime, alų, tiesiog įpilti į marinatą.

UAB „Gulbelė” inf.