Seniai žinomas posakis „mažiau yra daugiau“ trumpai ir aiškiai išdėsto šiandien vis populiarėjančias ekologiškumo bei tvarumo tendencijas. Ilgamečiam regiono gyventojui toks požiūris ne naujiena. Rūšiuoti šiukšles (kas dega, kas tinka kompostui…), turėti savo medžiaginį pirkinių maišelį, antrą kartą panaudoti stiklinę ar plastikinę tarą, kūrybiškai pritaikyti atliekamas pakuotes, turėti bent vieną lysvę prieskoniams ar daržovėms – vienaip ar kitaip įprasta bene kiekvienuose namuose. Jei atitinkate bent vieną šių punktų, sveikiname – prisidedate prie savo aplinkos saugojimo bei puoselėjimo.

Tad ir šventėms ruošiantis naujų madų gaudyti nereikia, užtenka nepersistengti. Kaip? Tai, kad geriausios dovanos pačių darytos, valgomos arba praktiškos irgi seniai aišku. Kas mezga, siuva, siuvinėja, kas uogienes virė, vyną raugė ar medų kopinėjo, kas jau brandina pyragus ar meduoliukus kepa, žino, kaip nustebinti artimuosius. O visiems skubantiems pasiruošti padės „Gulbelės“ krautuvių darbuotojos. Jau pasirūpinta, kad rastumėte ir dovanėlių, ir dekoracijų, ir puikiausių vaišių. Vienintelis specialistų patarimas – laikytis saiko.

„Gelgaudiškio Aibės“ vedėja Jolita Rakauskienė šitą ideologiją taiko savaip: geriau renkasi mažiau, bet įdomiau, išradingiau. Savo džiovintus obuolius sudėti į puodelį su 2020, prie namie keptų meduolių pridėti gardžios arbatos, į kojines ar pirštines įdėti puošnių saldainių… Patars ne tik kaip sudėti dovanėles, bet ir kaip papuošti stalą, kad būtų gardu, bet negrėstų persivalgymas. Žinodami savo klientų smalsumą vadybininkai šiemet pasirūpino, kad jūsų šventinis stalas būtų kuo turtingesnis: karšto rūkymo sibirinis eršketas ar unguriai, daug šaldytų žuvies pusfabrikačių, kuriuos paruošti prireiks vos kelių minučių, išplėstas rūkytos mėsos asortimentas, kad prie karšto nealkoholinio vyno būtų kuo pasigardžiuoti, kol keps marinuotas viščiukas ar šaldyta antis lauks savo eilės, amerikietiško skonio ieškantiems tiks kalakutų blauzdelės. Svarbiausia, kad visa tai – su akcija, kad šventinės išlaidos būtų kuo mažesnės.

Linkime, kad laimės nebandytumėte nusipirkti, o rastumėte ją tarp brangiausių žmonių. Krautuvės vedėja čia vėl neleidžia meluoti – laikui kartu puikiai tinka cukrainės „Laimė“ tortai ir pyragai, kurie akimirksniu elegantiškai pasaldina gyvenimą. Su „Gulbelės kepykla“ beveik galima lažintis – ar „Varškės magija“ išlaikys lyderio pozicijas, ar švenčių proga viršų ims brandintas kalėdinis pyragas su džiovintais vaisiais. Visgi konkurencijos tokiu laiku reikia mažiausiai, tad Jolita mielai dalinasi savo receptu Kūčioms. Ne mažai keliaudama tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ji pastebi, kad svetur labai žavimės vietiniais gaminiais, o savais menkai didžiuojamės, tad prisipažįsta jau eilę metų šventėms ne tik šeimą, bet ir koleges bei drauges lepinanti aukštaitišku patiekalu iš savo gimto krašto, kuris ir dabar daug ką nustebina ypatingu skoniu. Linkėdama dovanoti vienas kitam daugiau laiko, o sau – geriausių įspūdžių J. Rakauskienė savo maža paslaptimi dalinasi ir su mumis.

Reikės:

600 g grybų (tinka ir šaldyti, ir vakuoti, ir džiovinti grybai)

250 g baltos duonos

3 kiaušinių

1 svogūno

50 ml aliejus

druskos ir pipirų pagal skonį

150 g džiūvėsėlių

1. Džiovintus grybus užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 3 val. Tada pavirkite pusvalandį, nukoškite ir sumalkite.
2. Sūdytus ar vakuotus grybus, jeigu reikia, pamirkykite, kad nebūtų per sūrūs, šiek tiek pavirkite, nusunkite ir sumalkite.
3. Atšildytus šaldytus grybus sumalkite ir naudokite gaminant kotletus, jeigu buvo virti prieš užšaldant, jeigu ne – apvirkite.
4. Kol darbuositės su grybais, baltą duoną supjaustykite nulupę plutelę ir užmerkite.
5. Susmulkintus grybus pakepinkite aliejuje, po to sudėkite smulkintą svogūną ir dar kiek pakepkite.
6. Grybus kartu su pakepintais svogūnais sumaišykite su išmirkyta ir nuspausta duona, įmuškite kiaušinius ir suberkite prieskonius.
7. Iš gautos masės formuokite kotletus, apvoliokite juos džiūvėsėliuose ir kepkite gerai įkaitintame aliejuje kol apskrus. Patiekite su…

UAB „Gulbelė” inf.

Atsakingo vartojimo principai, galintys padėti kovoti su milžinišku išmetamų atliekų kiekiu, pastebimi ne tik pasauliniu mastu, bet ir Lietuvoje – pirkėjai parduotuvių lentynose atidžiau renkasi prekes ir dėmesį skiria tiems prekės ženklams, kurie puoselėja tvarią gamybą bei tausoja gamtos išteklius. Ekspertų teigimu, atsižvelgdami į besikeičiančius vartotojų pirkimo įpročius, prekybos sektoriaus atstovai vis aktyviau prisideda prie atsakingo vartojimo skatinimo ir didmiesčiuose, ir šalies regionuose. Pastebima, kad čia tvarūs vartotojų sprendimai gimsta iš taupumo ir išradingumo, suteikiant atliekoms „antrą” gyvenimą.

Sąmoningo vartojimo pavyzdys – „zero waste” filosofija

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdimas aplinkos taršos mažinimo poreikis, skatina prie šio proceso prisidėti ne tik valdžios institucijas, verslo atstovus, bet ir vartotojus. Ekspertų teigimu, įsigalinčios daugkartinio naudojimo tendencijos jau nebestebina ir tampa ne retenybe, o savaime suprantama kasdienybės dalimi ypač didmiesčiuose, kuriuose sukuriamos tinkamos sąlygos sąmoningam vartojimui.

VšĮ „Žiedinė ekonomika” įkūrėjas Domantas Tracevičius pasakoja, kad vietoje plastikinių pakuočių vartotojai vis dažniau renkasi medžiaginius pirkinių maišelius, o perkamus plastikinius vandens buteliukus keičia daug kartų panaudojamos stiklinės gertuvės. Tai – sąmoningo vartojimo gerosios praktikos pavyzdys, kuris vadinamas „zero waste“ (liet. be atliekų) judėjimu. Ši beatliekė filosofija pasižymi minimaliu suvartojamu kiekiu ir skatina vartoti tik perdirbamas ar suyrančias medžiagas.

„Gauname vis daugiau klausimų, kaip rūšiuoti atliekas ar kur galima įsigyti produktų be pakuotės. Į prekybų centruose paplitusius plastikinius maišelius žvelgiama vis atsargiau – dairomasi popierinių ar daugkartinio naudojimo maišelių. Jaučiame, kad sąmoningas vartojimas plinta, o su juo kartu – ir „zero waste“ judėjimas”, – apie situaciją Lietuvoje kalba D. Tracevičius.

Į klientų poreikius orientuoti sprendimai – ir regionuose

Pastebima, kad vis daugiau prekybos sektoriaus įmonių ieško ekologiškų ir tvarių sprendimo būdų, linksta prie plastikinių maišelių atsisakymo ar stengiasi vengti perteklinio įpakavimo. Pasak didžiausios atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas” Atliekų tvarkymo vadovo Roberto Dauskurto, klientų lūkesčiai ir poreikiai yra didžiausia verslo paskata diegti sąmoningo vartojimo sprendimus.

„Verslas aktyviai renkasi sąmoningo vartojimo sprendimus, reaguodamas į besikeičiančius vartotojų poreikius. Lietuvoje fiksuojama labai daug sėkmingai veikiančių ir besikuriančių verslų, kurie savo veikloje naudoja antrines žaliavas”, – teigia R. Dauskurtas.

Atsakingo verslo pavyzdžių galima įžvelgti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir šalies regionuose. Mažmeninės prekybos tinklo „Gulbelė” vadovas Arūnas Tarnauskas teigia, kad populiarėjant aplinkosauginėms temoms, pirkėjų įpročiai dažniau tampa orientuoti į sąmoningą vartojimą, o tai skatina įmonę diegti naujoves.

„Siekdami skatinti atsakingą vartojimą, mes nuosekliai koreguojame prekių asortimentą ir ieškome sprendimų, prisidedančių prie taršos mažinimo. Įmonėje įdiegta sertifikuota efektyviai naudojamos energijos sistema, o nuo ateinančių metų pirksime elektros energiją, pagamintą naudojant atsinaujinančius išteklius. „Gulbelės” krautuvėse jau kurį laiką galima įsigyti ekologiškų maisto produktų, skalbimo priemonių, daugkartinių kavos puodelių, šiaudelių ir kitų prekių, tausojančių aplinką”, – apie įmonėje diegiamus atsakingo vartojimo sprendimus pasakoja A. Tarnauskas.

Tvarumas gimsta ir iš taupumo

Nors sąmoningo vartojimo tendencijos intensyviai populiarėja, pastebima, kad ekologiški sprendimai vis dar išlieka brangesni už įprastus, o „zero waste” judėjimo pritaikymas prekybos sektoriuje kelia ir iššūkių.

„Kai sveriamų prekių skyriuje klientas pageidauja įsigyti prekę savo taroje, mes susiduriame su dviprasmiška situacija: siekiame palaikyti tvarumą, tačiau turime likti atsakingi už gaminio kokybę tol, kol klientas jį suvartos”, – apie „zero waste” judėjimo keliamas rizikas pasakoja A. Tarnauskas.

Pastebima, kad regionų gyventojai puikiai atsimena ir laikus, kai antrą kartą panaudodavo cukraus maišelius, stiklainius, plastikines pakuotes, o nesuvartotus maisto produktus džiovindavo ir panaudodavo dekoracijoms ar rasdavo kitų sumanių būdų, kaip suteikti atliekoms „antrąjį” gyvenimą.

„Galvodami apie tvarų bei sąmoningą vartojimą retkarčiais pamirštame, kad tai nėra naujiena, o slypi mūsų šaknyse ir siejasi su prigimtiniu lietuvių taupumu bei išradingumu. Tą vertėtų atsiminti ir artėjant didžiausioms metų šventėms – eglių dekoracijos ar dovanos mažiesiems gali būti ir valgomos. Tai padės ne tik sutaupyti, bet ir prisidės prie švaresnė aplinkos”, – kalba A. Tarnauskas.

Jau tapo įprasta, kad visoje Lietuvoje taromatai muša rekordus ir ženkliai prisideda prie aplinkos taršos mažinimo. Klientai taip pat įprato atnešti panaudotas baterijas. Dažnas jau turi daugkartinio naudojimo pirkinių maišelį ir, pasitaikius progai, pasirūpina, kad praktišką smulkmeną turėtų draugai ar giminės. Su didmiesčių vartotojais, siekiančiais sumažinti atliekas iki nulio, pakonkuruoti galėtų tie mūsų krautuvių klientai, kurie sveriamiems gaminiams atsineša savo pakuotes.

Naujiena – ekologinių prekių lentyna

Šį mėnesį startuoja ilgai su tiekėjais derintas projektas – ekologiškų prekių lentynos. Kol kas įrengtos tik 6 krautuvės (Šakių „Gulbė“, Marijampolės Gulbelė 3, Šilalės Aibė, Garliavos Gulbelė, Veiverių Aibė ir Jurbarko Gulbelė) įgyvendino „Gulbelė“ prekių grupių vadovų sukurtą viziją, kad klientai galėtų greičiau rasti visuotinai priimtinus ekologijos standartus atitinkančias prekes. Pasiteisinus lūkesčiams tikimąsi projektą plėsti. „Mūsų šūkis „kasdien kartu“ kalba pats už save. Kasdienius įpročius keisti nėra lengva, tad neskubame imtis drastiškų permainų ir šiandieniniam vartotojui aktualias naujoves diegiame nuosaikiai,“ – komentavo UAB „Gulbelė“ direktorius komercijai Ugnius Venckutonis.

Ieškokite žalių žymeklių

UAB „Gulbelė“ marketingo vadybininkė Vaida Blekaitytė tikina, kad aplinka savaime formuoja klientų poreikius, tad ir krautuvių tinklas stengiasi paisyti rinkos taisyklių – sveikatai palankesni gaminiai lentynose bus išskiriami žalios spalvos kainoženkliais: „Dažniausiai šeimos racionu rūpinasi moterys, tad stengiamės, kad greičiau galėtų išsirinkti pageidaujamus ekologiškus produktus.“

Su ekologija siejama spalva informuos ne tik apie ekologiškus gaminius, bet ir apie nuo 2014 metų vykdomo projekto „Rakto skylutė“ gaminius. Šiai dienai Lietuvoje tokių yra beveik 250, o 24 iš jų galima rasti ir „Gulbelės“ tinkle. Tiek duonos gaminių, tiek kruopų bei mėsos ir pieno gaminių. „Gulbelės kepyklėlė“ šiuo metu kepa 2 tokius gaminius: viso grūdo tamsią duoną ir viso grūdo kvietinį batoną.

Jau ilgai formuojamas įprotis

Dar iki išskiriant lentynas ir pažymint sveikesnius pirkinius į asortimentą buvo įtraukti saldumynai su stevia vietoj cukraus. „Gulbelės kepyklėlė“ reguliariai siūlė naujų kepinių su daugiau skaidulų. Seniai teikiama pirmenybė vietinių ūkininkų produkcijai. Nuosekliai, pagal klientų poreikius, koreguojamas parduotuvių asortimentas vis labiau atspindi šiandieninius vartotojų poreikius ir suteikia galimybę įsigyti ne tik būtiniausias prekes, bet ir pasirinkti jas pagal savo skonį ir poreikius, sužinoti apie naujus gaminius.

UAB „Gulbelė“ informacija

Per tris šių metų ketvirčius mažmeninės prekybos tinklo UAB „Gulbelė” valdomos „Gulbelės kepyklėlės” apyvarta 20 proc. viršijo pernykščius rezultatus. Ekspertai pastebi, kad padidėjusį klientų susidomėjimą galėjo lemti į sveikatingumą orientuota bei patobulinta naujų gaminių receptūra.

Pirkėjai dairosi sveikesnių gaminių

Jau daugiau nei 20 metų veikianti ir regioniniam prekybos tinklui gaminius teikianti „Gulbelės kepyklėlė“ ne tik puoselėja ilgametes tradicijas, bet ir nuolat pildo prekių asortimentą pagal šiandieninių klientų poreikius. Pasak įmonės įkūrėjo ir vadovo Arūno Tarnausko, paisoma ne tik tradicijų puoselėjimo, bet ir vyraujančių rinkos tendencijų.

„Mūsų prekybos tinklas palaiko artimą ryšį su vietos bendruomene, todėl įsiklausius į klientų poreikius ir išgryninus asortimentą, šiandien mes galime džiaugtis sėkmingais kepyklėlės rezultatais,“ – pasakoja A. Tarnauskas.

Išskirtinai UAB „Gulbelė” prekybos tinklo krautuvėse siūlomas kepyklos asortimentas pasižymi klientams priimtinu kainos ir kokybės santykiu. Parduotuvių lentynose galima rasti ne tik simboliu „Rakto skylutė” ženklintų, sveikatai palankesnių produktų, bet ir „Tautinio paveldo” ženklu sertifikuotų gaminių, iki šiol gaminamų pagal senąsias tradicijas.

Pirkėjų favoritai – saldūs gaminiai

Pastebima, kad augant dėmesiui sveikesnei mitybai, saldumynai iš pirkėjų krepšelių nedingsta – beveik 40 proc. visų kepyklėlės gaminių pardavimų sudaro saldūs kepiniai. Neblėsta ir lietuvių meilė duonai –  klientų jau pamėgtus duonos gaminius praturtinus sėklomis ir grūdais, pasiektas 30 proc. pardavimų augimas. Patobulinti senieji ir nauji gaminiai atskirose kategorijose pasiekę nuo 20 iki 40 proc. augimą nustebino ir pačius gamintojus.

„Savo kepinius naudojame ir maitinimo padaliniuose, todėl dažnai pastebime, kad net ruginė duona dažnam yra ne tik užkandis prie sriubos, bet ir ne mažas malonumas. Tiek mes patys, tiek klientai dažnai pasirenka juodos duonos kepalą, kaip lauktuves į kitą kraštą ar užsienio šalis. Kepyklėlės gaminiai – puikus būdas reprezentuoti Zanavykų kraštą,“ – apie pridėtinę kepyklėlės gaminių vertę pasakoja A. Tarnauskas.

„Gulbelės” prekybos tinklo vadovo teigimu, šiemet kepykla iškepė net 11 tonų juodos ir ruginės duonos bei 4 tonas sviestinių sausainių. Šie gaminiai keliauja ne tik į „Gulbelės” krautuvių lentynas, bet taip pat jie įtraukiami į „Zanavykų ragaučiaus“ edukacijas ir „Kuchmistrų“ restorano meniu.

Viena koja priekyje

Pasak A. Tarnausko, ateinančiu laikotarpiu planuojama ir toliau puoselėti klientų vertinamas kepyklėlės stiprybes. Prioritetai bus teikiami gaminių sveikatinimui, tradicijų laikymuisi ir gamybos procesų optimizavimui.

„Daug dėmesio skiriame techninių procesų efektyvumo didinimui bei darbo sąlygų gerinimui. Siekiame, kad būtų patenkinti net tik klientai, bet ir darbuotojai,“ – kalba įmonės vadovas.

Šiuo metu kepykloje dirba 18 darbuotojų, tarp kurių yra itin lojalių – dirbančių beveik 20 metų. Kepyklos vedėja kolektyvui vadovauja jau trejus metus, o įmonėje dirba beveik 20 metų.

Įmonės vadovo teigimu, taip pat bus atsižvelgiama į ekologiškų ir patrauklių pakuočių paieškas. Pastebima, kad rinką užkariavusio plastiko keitimas popieriumi vis dar siejasi su prabanga, tačiau dedamos didelės pastangos ir vienos rūšies sausainiai jau parduodami ekologiškose, kartoninėse dėžutėse. Klientai tokį žingsnį priėmė teigiamai ir išskirtinės išvaizdos kepinius jau pamėgo.