Didžiuojamės būdami Sūduvos krašto ambasadoriais

Gulbelės krautuvės yra išsidėsčiusios per ketvirtadalį Lietuvos ir bene daugiausiai koncentruojasi Sūduvoje. Šis etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante, apima didžiąją Užnemunės dalį (Marijampolės aps. Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno aps. Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis). Kiekviena ten esanti mūsų krautuvė, kaip bendruomenės dalis, turi kuo didžiuotis, kaip save pristatyti. Šiemet tam bus dar daugiau progų.

2022 metais bus pažymėta Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis. Akcentuota Sūduvos reikšmė Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, kultūros ir tapatybės formavimosi bei stiprinimo procese, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m. Nepriklausomą Lietuvą kūrė daug įvairių sričių atstovų, kilusių iš šio krašto.

Kaip jau įsitikinome, kraštą lengviausia pristatyti prie vaišių stalo. Tiek turistai, tiek mūsų kraštiečiai mielai renkasi edukaciją „Zanavykų ragaučius“ ir klausosi žavinga vietine šnekta čiauškančios šeimininkės, juokiasi kartu, kai ji šeimyniškai vaiko mergučias ar išduoda kokias mažas paslaptis apie tai, kaip kadais sūduviai čia rokuodavosi. Abejingų nepalieka „Gulbelės“ kepyklėlės ruginė duona , kuri dažnai keliauja į užsienį džiuginti emigrantų ar stebinti kurios kitos šalies gyventojus. Dažną akimirksiu į vaikystę nuneša kaimiški sausainiai , nes kaip tik tokius ir kepdavo kaime mamos bei močiutės – tai byloja ir tautinio paveldo sertifikatas. Su tradicijas puoselėjančia vietine produkcija susipažinti padės prekiniu ženklu „Ragaučius“ pažymėtos prekės. Visa tai rasite tik Gulbelės tinklo krautuvėse.

Pro mūsų krautuves veda ir žymiausi turistiniai maršrutai. Čia bus patogu įsigyti lauktuvių, kavos ar vandens, atsikvėpt ir pasižvalgyti. Dalinamės keliomis nuorodomis:

Šakių „Rūta“ įsikūrusi prie Šakių miesto skvero, kur veikia vienas iš vos keletos tokių instrumentų Lietuvoje – plieno konstrukcijos 24 varpų karilionas. Jo konstravimą kuravo kompozitorius karilionininkas Giedrius Kuprevičius. Jei pasiseks, išgirsite ir varpų skambėjimą. Atidesni pastebės ir ant stogelio įsitaisiusį varną, kuris byloja apie šiandienos istoriją: su visa praeities stiprybe kviečia žiūrėti aukščiau, plačiau.

Prie Lekėčių girininkijos aikštelėje palikus automobilį, galima pasivaikščioti pėsčiomis Lekėčių pažintiniu taku (ilgis 4 km). Trasa sužymėta rodyklėmis, o pakeliui apie gamtą „pasakoja“ 11 informacinių stendų. Įdomu pasivaikščioti buvusio siaurojo geležinkelio pylimu, medžių viršūnėse pasidairyti paukščių lizdų ir darbščiųjų genių, gera atsigaivinti tyru šaltinio vandeniu. Visai šalia bažnyčios esančioje Lekėčių Aibėje galėsite ne tik įsigyti kavos, bet ir pasinaudoti viešuoju tualetu.

Lukšių Aibė yra visai šalia Lukšių parko (3D turas), kur ne tik malonu pasivaikščioti, bet galima ir tuoktis. Kiek toliau – Zyplių dvaro ansamblį juosiantis parkas. Ramybę ir poilsį čia kuria manžūriniai riešutmedžiai, klevai ir maumedžiai, kurių sodinukai atvežti iš Varšuvos bei Paryžiaus. Bene įspūdingiausia, 200 metrų ilgio, parko alėja apsodinta berlyninėmis tuopomis ir yra tobula vieta nuotraukoms.

Gelgaudiškio Aibės pardavėjos mielai nukreips į Gelgaudiškio dvaro parką. Tai vienas didžiausių Lietuvos dvarų parkų, pasižymintis sudėtinga struktūra – griežtos geometrinės formos pereina į natūralų Nemuno šlaitų šilą. Pagrindinė parko ašis – ketureilė sidabrinių klevų alėja, vedanti į Nemuną atkreiptus rūmus iš pietų pusės. Parke yra aikštelė, vadinama žvaigžde, kur susieina 8 takai, o vietiniai apie ją pasakoja intriguojančias istorijas.

Sudargo Gulbelė bus pakeliui lankt Sudargo piliakalnių kompleksą. Jis prilygsta, o galbūt net ir lenkia esantį Kernavėje, sužavi kiekvieną bet kuriuo metų laiku ir bet kokiu oru. Nemuno kranto tolyje mirganti kaimų panorama – lyg ant delno. O pernai vasarą pastatytas paminklas knygai „Rugiuose prie bedugnės“ – objektas, prie kurio tiesiog būtina nusifotografuoti turizmo ir literatūros mylėtojams.

Šiemet dar vienu traukos objektu taps Sangrūda, kuri tapo 2022 metų mažoji Lietuvos kultūros sostine. Palaikome bendruomenės numatytas veiklas finansiškai bei mūsų kepyklos gaminiais. Mūsų vertybes atitinkantys renginiai jau vien planuose atrodo patrauklūs ir itin reikalingi bendruomenei.

Kartu su visu kolektyvu nešame šio krašto vėliavą ir didžiuojamės galėdami pasidalinti tuo, kas geriausia.

UAB “Gulbelė” inf.