Kius kius kius į Šakius sodinukų pirkti
Šeštadienį balandžio 21 dieną Šakiuose nuo pat ryto šurmuliavo tradicinė pavasario mugė “Žemei bundant”, organizuota UAB “Gulbelė” bei Šakių kultūros centro. Kasmet ji vis labiau plečiasi, su savo prekėmis, ne tik su medelių sodinukais ir gėlių daigais, iš visos Lietuvos atvyksta vis daugiau prekeivių.
Šiemet prie mugės programos prisiderino ir Šešupės euroregiono turizmo informacijos centro ir R.Antanaičio firmos “Nikstas” organizuotas žvejų žaidimas “Karpių loterija”. Ankstyvą rytą į Šakių tvenkinį buvo įleisti 38 specialiais žetonais pažymėti karpiai su paženklintais rėmėjais. Žvejys, pagavęs tokią žuvį, bus apdovanotas šio rėmėjo įsteigtu prizu. Karpiai dideli, sveria nuo trijų iki aštuonių kilogramų. Būtent tokio svorio žuvį pasirinko UAB “Gulbelė” direktorius Arūnas Tarnauskas. Prizas – “Gulbelės” dovanų kortelė su 100 litų sąskaita apsipirkti bet kurioje “Gulbelės” tinklo parduotuvėje. 100 litų prizą žada ir mero Juozo Bertašiaus žetonu pažymėtas penkių kilogramų karpis.
Mugėje populiariausia prekė buvo vaismedžiai, vaiskrūmiai, įvairūs dekoratyviniai medeliai ir krūmai, gėlių daigai, sodinukai, sėklos. Medelynų atstovai, pavieniai pardavėjai buvo įsitaisę išilgai Nepriklausomybės gatvės vienos pusės. Pro pardavėjus apspitusius žmones sunku buvo ir prasibrauti. Domino ne vien kaina. Šakiečiai stengėsi išklausinėti apie kiekvieną juos sudominusį medelį ar krūmelį visas smulkmenas: kokius vaisus veda, kaip ištveria žiemą, kokioje vietoje geriausia sodinti, kaip prižiūrėti. Kad Šakiuose vyksta pavasarinė mugė, ryškiausiai iliustravo gatvėse sutikti praeiviai. Kone kas antras rankose nešėsi po sodinuką ar net kelis. Liaunos medelių šakos kyšojo ir pro pravirus automobilių langus, nes nebetilpo viduje.
Nebūna nė vienos miesto šventės ar mugės, kurioje nedalyvautų prekeiviai, prekiaujantys įvairiais kiniškais žaislais, bižuterija ar namų gamybos “jomarkiniais” saldainiais. Netrūko jų ir pavasarinėje mugėje “Žemei bundant”. Mugėje skanesni ir lašiniai, dešros bei kumpiai. Nors jie žymiai brangesni nei parduotuvėse, bet nuo seno lietuvio sąmonėje yra įstrigusi mintis, kad turguje viskas pigiau, kad maisto produktai čia geresnės kokybės. Grūdosi ir prie duona ir pyragais prekiaujančių prekystalių. Čia iš tikrųjų buvo galima išvysti kitokių pyragų nei prekybos centre, nes ne visos kepyklos veža savo gaminius į Šakius. Net šakiečių jau pamėgtos “Gulbelės kepyklėlės” sausainiai ir bandelės atrodė skanesnės nei parduotuvės lentynose. Nors žuvis labai brangi, bet pinigus išleisti nusiteikę žmonės griebė ir rūkytus karšius ar karpius, dairėsi į didžiulius vonelėje drybsančius šviežius karpius. Juos siūlė bendrovė “Išlaužo žuvys”, iš kurios buvo nupirkti ir karpiai, rytą su žetonais paleisti Šakių tvenkinyje. Ištroškusieji galėjo atsigerti iš statinės prileidžiamos giros, o didžiulėse keptuvėse virėjai vartė skaniai kvepiančius užkandžius. Ir pusryčiaujančių netrūko.
Grynas saulėtas oras, gira ir alus, linksma Šakių kultūros centro kaimo kapelų muzika savaime kūrė džiaugsmingą nuotaiką. Mugėje buvo galima ne tik pirkti. Zanavykų krašto muziejaus etnologės Rimos Vasaitienės vadovaujamose kūrybinėse dirbtuvėse buvo galima pasimokyti, kaip sukalti inkilėlį ar iš vytelių nusipinti tvorelę.
Valsčiaus inf.